Am frühen Morgen, als mir der eisige Wind ins müde Gesicht wehte, entdeckte ich diese zugefrorene Pfütze. Seitdem ist es beunruhigender Weise sehr warm und sie ist nie wieder zugefroren.
Weitere Inspirationsbilder
Die Litauische Interpretation meiner lieben Grossmutter:
Akimirka
Visą paskutinį nueinančių metų vakarą lijo, naktį pažeme pūtė šiaurys, nešiodamas smėlio kruopelytes, sudžiūvusią žolę, sausus šapelius, gelsvus, jau papuvusius lapus, o paryčiui pašalo.
Naujųjų metų rytą išbėganti į kiemą mergaitė net nustėro iš nuostabos – šerkšnu sublizgo krūmai, paslaptingai ir mistiškai sužvilgo žvyro takeliai. O pakraštyje iškilo mažyčiai pasakiški ledkalniai, matyt, naktį pašiaušti ir greitai sušaldyti šiaurio. Koks grožis vietoj vakarykštės balos. Tviskantis melsvais atspalviais, gelsvais ir žalsvais atšvaitais. Tas gražumas švietė rausvomis spalvomis nuo tekančios saulės ir tviskėjo šerkšno perliukais.
Mergaitė tik dabar suprato, ką reiškia dažnai girdimi žodžiai „Gyvenk čia ir dabar“. Praeities jau nėra, ateities dar nėra – yra tik dabartis. Vakar to grožio nebuvo, gal nebus ir rytoj, o dabar, ir tik dabar, jis vėrė akį savo nepaprastumu.
Akimirka tokia nuostabi, netikėtai ateinanti ir greitai praeinanti. Ir taip lengva jos tiesiog nepastebėti.